Šiame kūrinyje interpretuoju Antropoceno epochą remdamasi faktu, jog 2015 metais popiežius Pranciškus paskelbė encikliką  Laudato si’ , kurioje be kitų dalykų, yra  kviečiančiama pažvelgti į tikrovę ne vien iš kitų žmonių, bet ir gyvūnų, ir negyvosios gamtos perspektyvos. Tad savo kūrinyje „į žmogiškas problemas“ žvelgiu iš gyvūnų žvilgsnio perspektyvos, tarpusavyje jungdama skaitmeninus vaizdus, rastus interneto sraute su skirtingų kontekstų, skirtingų epochų vizualiniais bei verbaliniais elementais, klasikine estetika.

Anot apaštalo Pauliaus, trys pagrindinės krikščioniškos dorybės, pakeliančios žmogų į dausas arčiausia Dievo yra Tikėjimas, Viltis ir Meilė. Todėl mano kūrinys, vaizduojantis tris dangiškas dorybes ir jų siekiančiųjų žemiškus „kelius ir klystkelius“ yra sudarytas iš trijų segmentų. 

Trumpai apibūdinu, kas kuriame iš trijų šio kūrinio segmentų pavaizduota:

1. Tikėjimas. Šiame segmente šiuolaikinius vaizdus papildžiau Nicolas Poussin, Tiziano Vecellio kūrinių fragmentais ir Peter Paul Rubens tapyto kūrinio „Pranašas Danielius liūtų urve“ fragmentu. Anot Senojo testamento, Danielius buvo įmestas sudrąskyti liūtams, tačiau jo tikėjimas jį išgelbėjo, liūtai jo nelietė. 

2. Viltis. Šiame segmente šiuolaikinius vaizdus papildžiau Peter Paul Rubens, Raffaello Santi „Šv. Jurgis su drakonu“ (šv. Jurgis laikomas antru Lietuvos globėju po šv. Kazimiero), Barbara Longhi kūrinių fragmentais. Tapiau baltus balandžius, vienaragius ir t.t. Baltas balandis yra Šventos Dvasios simbolis, taip pat jis simbolizuoja taiką ir viltį.

Vienaragio simbolika ir istorija nevienprasmiška. Pasak Viduramžių Bestiariumo, vienaragis buvo toks greitas, kad medžiotojai nesugebėdavo jo pagauti. Medžiotojai gudraudavo – į mišką, kuriame gyveno vienaragis, siųsdavo jauną nekaltą mergelę, kuri sėdėdavo po medžiu visai nuoga ir laukdavo. Vienaragis, pamatęs mergelę, puldavo jai į glėbį, ir tuomet medžiotojai galėdavo jį sučiupti ir nužudyti – vienaragio viltis būdavo nuvilta. 

Kalbant apie krikščionišką ikonografiją, vienaragis paprastai sietas su Mergele Marija. O kartais ikonografijoje arkangelas Gabrielius vaizduojamas kaip medžiotojas – jis Mergelei Marijai atvaro vienaragį, genamą medžioklinių šunų, kurių vardai: Tikėjimas, Viltis ir Meilė.

3. Meilė. Šiame segmente šiuolaikinius vaizdus papildžiau, Guillaume Courtois, Carlo Dolci, Raffaello Santi, Duane Hanson, Leor Grady kūrinių fragmentais. Čia inrerpretuoju įvairius žemiškos ir dangiškos meilės aspektus. Pavyzdžiui, Carlo Dolci kūrinyje vaizduojama Salomė buvo pamilusi Joną Krikštytoją, kadangi jis į jos meilę neatsakė tuo pačiu, Salomė supykusi paprašė savo patėvio Erodo atnešti jai nukirstą Jono Krikštytojo galvą ir t.t.  

Tapant  kūrinį „Tikėjimas. Viltis. Meilė“ man buvo konceptualiai itin svarbi paslaptingoji spalva MAGENTA.

Anot fizikos mokslo, saulės šviesa yra balta. Jos spindulį sudaro septyni spalvoti pluošteliai: raudonas, oranžinis, geltonas, žalias, žydras, mėlynas bei violetinis. Kiekviena ši spalva yra susijusi su šviesos bangos ilgiu ir dažniu. Todėl šias spalvas mato žmogaus akis.

Kūrinyje „Tikėjimas. Viltis. Meilė“  magenta spalva konceptualiai svarbi tuo, kad anot fizikos mokslo, realybėje šios spalvos nėra šviesos spektre, ji neturi savo šviesos bangos ilgio ir dažnio, todėl galima teigti, kad ji neegzistuoja, mūsų akis jos nemato.  MAGENTA spalva yra tai, ką sukuria mūsų smegenys, kad prasmingai užpildytų erdvę. 

Todėl magenta man labai tiko kuriant paveikslą religine tema, nes Dievo irgi niekas nemato, kažkuria prasme Jo vaizdą kuria mūsų smegenys, kad prasmingai užpildytų erdvę.