Tapybos darbų ciklas „Giesmių giesmė“ yra apie meilę. Jame kaip neatskiriamą kompozicijos ir prasmės dalį naudojau Senojo testamento tekstą Saliamono giesmių giesmę. Tai dviejų žmonių meilės pokalbis. Tačiau šiuose darbuose tai pokalbis ne tarp vyro ir moters, o tarp dviejų moterų. Tuo norėjau pasakyti, kad meilė, intymumas tarp dviejų žmonių neturi lyties, tai universalus jausmas. Šiais darbais kvestionuoju stereotipinį požiūrį į seksualumą, heteroseksualumą, kaip vienintelę intymumo normą.
Tapybos darbus sukomponavau iš tarpusavyje nesusijusių šiuolaikinės kultūros ir religinės simbolikos vaizdų, angliško Giesmių giesmės teksto, bei intymumo niuansus apibūdinančių žodžių, kuriuos radau internete. Visa tai panaudojau kurdama naują prasmę ir vaizdinius apie dviejų žmonių intymumą, meilės jausmą.
Laisvydė Šalčiūtė
Instaliacijoje Nepakankama nekaltybė atsispindi mano apmąstymai apie lyčių stereotipus bei stereotipinę tradicinės šeimos koncepciją, nekaltybės ir kaltės jausmų daugiaprasmiškumą, kurį kartais sukelia heteronormatyvios kultūros mums primetamos puritoniškos vertybės ir nuostatos: homofobija, noras teisti ir kategorizuoti kitaip jaučiančius bei manančius, savo „teisingo gyvenimo“ viziją ir sampratą skelbti vienintele ir visiems privaloma.
Laisvydė šalčiūtė
Fotografijų cikle Kūno apieškojimas analizuoju vieną svarbiausių žmogaus poreikių – surasti vienybę ir artumą su kitu žmogumi bei užmegzti meilės ryšį. Šiame fotografijų cikle aš nagrinėju vieną meilės niuansų, t.y. reikmę jausti ir šios reikmės sukeliamą diskomfortą bei kančią.
Fotografijose fiksuoju moters kūno fragmentus, ant kurių užklijuoti trumpi tekstai, padaryti iš žmogaus plaukų. Šie, ant moters kūno ne vietoje „išdygę“ plaukai, sudaro trumpus, banalius, desperatiškus pranešimus apie meilę, egzistencinį nesaugumą ir nerimą.
Laisvydė Šalčiūtė
